Sudedamoji dalis
PEG-54 CASTOR OIL
Informacija apie medžiagą
„PEG“ reiškia PEG-(polietilenglikolio) darinį. Skaičius už „PEG-“ (arba pirmasis skaičius už „PEG/...-“) nurodo vidutinį molekulinių vienetų skaičių -CH2-CH2-O-. Ingredientas ricinos aliejaus (Ricinus Communis Seed oil) pagrindu.
Šios sudedamosios dalies funkcija (-os) kosmetikos gaminiuose
AKTYVIOJI PAVIRŠIAUS MEDŽIAGA - EMULSIKLIS
Padeda susidaryti smulkiai dispersiškiems aliejaus ir vandens mišiniams (emulsijoms)
AKTYVIOJI PAVIRŠIAUS MEDŽIAGA - VALOMOJI
Paviršiaus aktyvioji medžiaga odai, plaukams ir (arba) dantims valyti
Kvepalų aliejų pagalbinė medžiaga
Kvepalų aliejų pagalbinė medžiaga
Kilmė
augalinis/sintetinis
Paplitimas kosmetikoje
Veido tonikai, priemonės po skutimosi ir plaukų losjonai, kaip veikliųjų medžiagų tirpikliai, kvepalų aliejai ir dažai, kaip drėgmę išlaikančios medžiagos, kremų pagrindai, kaip konsistencijos stiprikliai, rišikliai, minkštikliai ir fiksatoriai
Pagrindinė informacija apie naudojimą kosmetikoje
Kietieji PEG naudojami kaip lūpų dažų ir kremų konsistenciją palaikančios bei drėgmę išlaikančios medžiagos. Oda juos gerai toleruoja, jie nėra mikrobiologiškai jautrūs, todėl juos naudojant konservantų paprastai galima atsisakyti. Polietilenglikoliai (INCI: PEG-...) yra etilenglikolio polikondensacijos produktai arba etileno oksido polimerizacijos produktai. Prie pavadinimo pridėtas skaičius rodo vidutinį etileno oksido vienetų skaičių medžiagoje. Didėjant polimerizacijos laipsniui, PEG darinių konsistencija tampa vis tvirtesnė. PEG, kurių vidutinė molinė masė iki 600 g/mol, yra skysti, iki 1000 g/mol – panašūs į vašką, o nuo 4000 g/mol – kietos, vaško pavidalo medžiagos. Maišant kietus ir skystus komponentus gaunami kreminės konsistencijos produktai, kurie naudojami kaip bevandenės ir vandeniu nuplaunamos bazės. Didėjant molinei masei, mažėja polietilenglikolių tirpumas vandenyje ir higroskopiškumas (drėgmės sugeriamumas). Polietilenglikoliai ir jų dariniai dažniausiai naudojami kosmetikos gaminiuose, nes jie turi platų klampumo ir tirpumo savybių spektrą ir juos labai gerai toleruoja oda. Kaip vandenyje tirpios, neriebios medžiagos, polietilenglikoliai tinka daugeliui kosmetikos gaminių tikslų pasiekti. Skysti PEG naudojami, pvz., kaip glicerolio pakaitalas veido, skutimosi ir plaukų losjonuose, naudojami kaip tirpikliai irskiedikliai. Kvėpikliai ar kvapiųjų medžiagų mišiniai kosmetikos srityje dažnai vadinami „kvepalais“ arba „kvepalų aliejais“ arba „kvapiaisiais aliejais“. Ant kosmetikos gaminių jie nurodomi INCI pavadinimu „PARFUM“. Tai neskiestos atskiros medžiagos arba jų mišiniai, gaunami iš natūralių žaliavų arba gali būti gaminami (pusiau) sintetiniu būdu. Jie yra pradinės medžiagos kvepalų, kvapiojo vandens, tualetinio vandens, odekolono ir kitų parfumerijos gaminių gamybai. Vidutinis kvapiųjų medžiagų kiekis kvepaluose siekia 15–30 %, kvapiajame vandenyje – 10–14 %, tualetiniame vandenyje – 6–9 %, odekolone – 3–5 %, taip pat odos kremuose, šampūnai, purškiamose plaukų priežiūros priemonėse ir dezodorantuose iki maždaug 0,2–1 % ir maždaug 1–3 pieštukiniuose dezodorantuose. Kvepalų aliejai apima eterinius aliejus, rezinoidus ir absoliutus. Šaltiniai, be kita ko, yra gėlės, lapai ir stiebai, vaisiai ir vaisių žievelės arba augalų šaknys; miškai, žolės ar žolelės, adatos, dervos ir balzamai. Be to, naudojami tik iš natūralių produktų išskirti junginiai, tokie kaip: aldehidai, ketonai, esteriai, alkoholiai ir kt. (geraniolis, citronelalis, citralis, eugenolis, mentolis), taip pat pusiau sintetiniai (citronellolis, geranilo acetatas, jononas) ir sintetiniai kvėpikliai (pvz., feniletilo alkoholis ir linalolas). Gyvūninės kilmės kvėpikliai, tokie kaip muskusas ir ambra, naudojami retai. Ricinos aliejus (INCI: RICINUS COMMUNIS SEED OIL) gaunamas iš stebuklingojo medžio sėklų. Ricinos aliejuje yra labai daug specialių riebalų rūgščių: ricinoleino rūgšties, C18 riebalų rūgšties, kuri turi C12 yra hidroksilo grupę, ir C-9 - dvigubą jungtiį. Daugeliu atvejų aliejus toliau pusiau sintetiniu būdu perdirbamas į tirpiklius, paviršinio aktyvumo medžiagas, emulsiklius ir konsistencijos stipriklius. Paviršinio aktyvumo medžiagos yra vadinamieji detergentai (plovimo medžiagos) ir kosmetikoje turi didelę reikšmę odos ir plaukų priežiūrai – valymui. Paviršinio aktyvumo medžiagos yra medžiagos, kurios pagal savo molekulinę struktūrą gali sumažinti skysčio paviršiaus įtempį. Gali būti, kad dvi iš tikrųjų nemaišomos medžiagos, tokios kaip aliejus ir vanduo, gali būti smulkiai sumaišytos. Dėl savo savybių paviršinio aktyvumo medžiagos yra plačiai naudojamos kosmetikoje: jos gali išvalyti, sudaryti putas ir veikti kaip emulsikliai bei maišyti medžiagas viena su kita. Pavyzdžiui, šampūnuose, dušo želėse ir muiluose paviršinio aktyvumo medžiagos naudojamos riebalų ir nešvarumų dalelėms nuplauti vandeniu nuo kūno. Paviršinio aktyvumo medžiagos taip pat naudojamos dantų pastoje. Čia jos skatina greitą ir visišką pastos ištirpimą ir pasiskirstymą burnoje valant dantis. Kosmetikos gaminiuose naudojamos paviršinio aktyvumo medžiagos daugiausia gaminamos sintetiniu būdu iš augalinių žaliavų. Paviršinio aktyvumo medžiagos dažnai naudojamos kartu, kad būtų kuo geriau patenkinti visi pageidaujami reikalavimai, pvz., nešvarumų pašalinimas ir putų susidarymas kartu su geru odos suderinamumu. Sumaniai derinant paviršinio aktyvumo medžiagas, atskirai vertinamas kaip nepalankaus suderinamumo su oda, bet pasižyminčias labai geromis nešvarumus tirpinančiomis savybėmis su labai švelnaus, odą tausojančiomis paviršinio aktyvumo medžiagomi, gaunamas produktas su geromis valymo savybėmis ir lygiai taip pat gerai suderinamas su oda. Emulsikliai dažnai naudojami kosmetikoje kaip pagalbinės medžiagos. Jie leidžia iš tikrųjų nemaišomų komponentų, tokių kaip aliejus ir vanduo, sudaryti pastoviai stabilią emulsiją. Tokiu būdu viename ir tame pačiame kosmetikos gaminyje gali būti naudojamos tiek vandenyje tiek riebaluose tirpios odos apsaugos ir veikliosios medžiagos. Tokios emulsiklių galimybės atsiranda dėl to, kad jų molekulės susideda iš lipofilinės ir hidrofilinės dalių. Tokiu būdu jie gali sumažinti paviršiaus įtempį, kuris iš tikrųjų egzistuoja tarp dviejų nesuderinamų medžiagų, tokių kaip riebalai ir vanduo. Emulsikliai dažnai naudojami kremams, losjonams ir odos valymo priemonėms. Tačiau šiuo metu emulsikliai yra ne tik pagalbinės medžiagos, kurios palaiko emulsijos stabilumą. Riebalų rūgščių esteriai cukraus, lecitino ar glicerolio monodistearato pagrindu padeda, pagerinti odos drėgmės balansą, todėl jie taip pat laikomi kosmetinėmis veikliosiomis medžiagomis.
Informacija apie saugų naudojimą
Claudia Fruijtier-Pölloth: Polietilenglikolių (PEG) ir jų darinių, naudojamų kosmetikos gaminiuose, saugos įvertinimas (Safety assessment on polyethylene glycols (PEGs) and their derivatives as used in cosmetic products). Žurnalas "Toksikologija" (2005), Nr. 214, P. 1-38. Leidėjas: Elsevier Ireland Ltd.
Priklauso šioms cheminių medžiagų grupėms
Kosmetikos reglamentavimas
Kosmetikos sudėtinės dalys yra reglamentuojamos. Atkreipkite dėmesį, kad kosmetikos sudedamosioms dalims už ES ribų gali būti taikomi kiti reglamentai
Duomenų bazė
Kosmetikos priemonės yra svarbios ir atlieka svarbų vaidmenį mūsų kasdieniame gyvenime. Europos vartotojai kasdien vidutiniškai naudoja daugiau nei septynias skirtingas kosmetikos priemones. Jūs taip pat? Natūralu, kad norite daugiau sužinoti apie šių produktų sudedamąsias dalis.
Skaitmeniniame pasaulyje, kuriame gyvename, gausu informacijos apie kosmetiką. Tačiau gali būti sunku suprasti, kuri informacija yra patikima. COSMILE Europe yra Europos kosmetikos sudedamųjų dalių duomenų bazė, kurioje pateikiama patikima, patikrinta ir moksliškai pagrįsta informacija apie beveik 30 000 sudedamųjų dalių, naudojamų kosmetikos gaminiuose.
Ši duomenų bazė padės jums suprasti, kodėl jūsų kosmetikos gaminiuose yra tam tikrų sudedamųjų dalių, kokiomis savybėmis jos pasižymi ir t. t. Šiuo metu duomenų bazė prieinama keturiolika kalbų, o ateityje jų bus dar daugiau.
