Sudedamoji dalis
SILICA
Pavadinimas, aprašymas
Kvarcas; Silicio dioksidas
Šios sudedamosios dalies funkcija (-os) kosmetikos gaminiuose
ABRAZYVINIS
Pašalina dantų apnašas ar nešvarumus nuo odos paviršiaus, sukeldamas šlifavimo (poliravimo) efektą
ABSORBUOJANTIS
Sugeria smulkiai disperguotas medžiagos daleles
DRUMSČIANTIS
Mažina skaidrumą ir permatomumą, drumstindamas gaminį
KLAMPUMO REGULIATORIUS
Padidina arba sumažina kosmetikos gaminių klampumą
Kvepalų aliejų pagalbinė medžiaga
Kvepalų aliejų pagalbinė medžiaga
MAŽINANTIS SULIPIMĄ
Neleidžia miltelių pavidalo produktams sulipti ir (arba) sukibti
UŽPILDAS
Sumažina kosmetikos gaminių tankį išbrinkdamas
Kilmė
mineralinis
Paplitimas kosmetikoje
Įvairiuose gaminiuose (pvz., dantų pasta, dekoratyvinė kosmetika, makiažas, pudra, plaukų dažai, šukuosenos gaminiai) kaip abrazyvas (abrazyvinė medžiaga), užpildas, apsauga nuo lipnumo, džiovinimo priemonė, tirštiklis ir kt.
Paplitimas kituose gaminiuose
Tiek natūralus silicio dioksidas (kvarcinis smėlis), tiek sintetiniu būdu pagamintas (pirogeninis) silicio dioksidas (dar vadinamas sintetiniu amorfiniu silicio dioksidu) plačiai naudojamas daugelyje pramonės sričių: statybų sektoriuje, keramikos ir stiklo gamyboje, plastiko ir gumos pramonėje (pvz., automobilių padangose), puslaidininkių technologijose, taip pat medicininiuose ir maisto produktuose
Pagrindinė informacija apie naudojimą kosmetikoje
Silicio dioksidas (silicio dioksidas, kvarcas, kvarcinis smėlis) yra neorganinė (mineralinė) kieta medžiaga, gamtoje daugiausiai paplitusi smėlio pavidalu. Silicis yra pagrindinė žemės plutos sudedamoji dalis ir chemiškai bei termiškai labai stabilus (inertiškas). Kosmetikoje jis daugiausia randamas sintetiniu būdu pagamintuose (amorfiniame, t.y. nekristaliniame) silicio dioksiduose. Silicio dioksidas (silicio dioksidas) gali sugerti iki 40 % drėgmės. Jis naudojamas kaip skysčių adsorbcinė medžiaga, kaip statybinė medžiaga gelių gamyboje ir suspensijų bei emulsijų stabilizavimui. Milteliuose jis padidina sklaidą, sukibimą ir sugeriamumą. Kvėpikliai ar kvapiųjų medžiagų mišiniai kosmetikos srityje dažnai vadinami „kvepalais“ arba „kvepalų aliejais“ arba „kvapiaisiais aliejais“. Ant kosmetikos gaminių jie nurodomi INCI pavadinimu „PARFUM“. Tai neskiestos atskiros medžiagos arba jų mišiniai, gaunami iš natūralių žaliavų arba gali būti gaminami (pusiau) sintetiniu būdu. Jie yra pradinės medžiagos kvepalų, kvapiojo vandens, tualetinio vandens, odekolono ir kitų parfumerijos gaminių gamybai. Vidutinis kvapiųjų medžiagų kiekis kvepaluose siekia 15–30 %, kvapiajame vandenyje – 10–14 %, tualetiniame vandenyje – 6–9 %, odekolone – 3–5 %, taip pat odos kremuose, šampūnai, purškiamose plaukų priežiūros priemonėse ir dezodorantuose iki maždaug 0,2–1 % ir maždaug 1–3 pieštukiniuose dezodorantuose. Kvepalų aliejai apima eterinius aliejus, rezinoidus ir absoliutus. Šaltiniai, be kita ko, yra gėlės, lapai ir stiebai, vaisiai ir vaisių žievelės arba augalų šaknys; miškai, žolės ar žolelės, adatos, dervos ir balzamai. Be to, naudojami tik iš natūralių produktų išskirti junginiai, tokie kaip: aldehidai, ketonai, esteriai, alkoholiai ir kt. (geraniolis, citronelalis, citralis, eugenolis, mentolis), taip pat pusiau sintetiniai (citronellolis, geranilo acetatas, jononas) ir sintetiniai kvėpikliai (pvz., feniletilo alkoholis ir linalolas). Gyvūninės kilmės kvėpikliai, tokie kaip muskusas ir ambra, naudojami retai.
Daugiau informacijos
Apie nano silicio dioksidą žr. INCI pavadinimą SILICA (NANO)
Priklauso šioms cheminių medžiagų grupėms
Kosmetikos reglamentavimas
Kosmetikos sudėtinės dalys yra reglamentuojamos. Atkreipkite dėmesį, kad kosmetikos sudedamosioms dalims už ES ribų gali būti taikomi kiti reglamentai