SODIUM TAURINE COCOYL METHYLTAURATE

Informacija apie medžiagą

„Sodium...“ reiškia natrio druską. Taurinas (2-aminoetansulfonrūgštis) yra sąlygiškai nepakeičiama, nebaltyminė, sieros turinti beta aminorūgštis, plačiai randama žinduolių audiniuose ir skysčiuose. Taurinas atlieka įvairias fiziologines funkcijas, įskaitant neurotransmiterio ir antioksidanto veikimą. Tauratas yra deprotonuota, anijoninė taurino forma. Fiziologinėmis sąlygomis, kai pH yra beveik neutralus, taurinas daugiausia egzistuoja kaip tauratas, todėl tai yra pagrindinė žinduolių organizmuose randama forma. Tauratų paviršiaus aktyviosios medžiagos sudarytos iš hidrofilinės pagrindinės grupės, kurią sudaro N-metiltaurinas (2-metilaminoetansulfonrūgštis), ir lipofilinio struktūrinio bloko, kurį sudaro ilgos grandinės karboksirūgštis (riebalų rūgštis), abi sujungtos amido jungtimi. Naudojamos riebalų rūgštys gali būti laurino (C12), miristino (C14), palmitino (C16) arba stearino (C18) rūgštis, tačiau daugiausia naudojami oleino rūgšties (C18:1) ir kokosų riebalų rūgščių (C8–C18) mišiniai. Ši paviršiaus aktyviųjų medžiagų grupė pasižymi unikaliomis savybėmis, tokiomis kaip lengvas biologinis skaidumas, mažas toksiškumas ir puikios putojimo savybės. Pavadinimo dalis „Cocoyl“ reiškia, kad tarp kitų ingrediento sudėtyje esančių riebalų rūgščių jame yra riebalų rūgščių iš kokosų aliejaus (Cocos Nucifera Oil) (dažniausiai įvedamų acilinimo reakcijos būdu). Metilo grupė yra viena iš paprasčiausių atomų išsidėstymų organinėje chemijoje, kuri gali būti daugelio organinių molekulių dalis. Pavadinimas „metilas“ kilęs iš metano, alkanų angliavandenilių grupės nario, turinčio mažiausią molekulinę masę. Metano molekulėje yra keturi vandenilio atomai, kiekvienas iš jų prijungtas prie centrinio anglies atomo. Metilo grupė nėra nepriklausomas cheminis darinys ir turi tik tris vandenilio atomus, ketvirtoji prisijungimo vieta paprastai naudojama prisijungimui prie didesnės, daugiausia organinės molekulės. Kaip ir visi alkanai, metilo grupės pasižymi ypač mažu cheminiu reaktyvumu.

---

Šios sudedamosios dalies funkcija (-os) kosmetikos gaminiuose

AKTYVIOJI PAVIRŠIAUS MEDŽIAGA - EMULSIKLIS

Padeda susidaryti smulkiai dispersiškiems aliejaus ir vandens mišiniams (emulsijoms)

AKTYVIOJI PAVIRŠIAUS MEDŽIAGA - VALOMOJI

Paviršiaus aktyvioji medžiaga odai, plaukams ir (arba) dantims valyti

VALANTIS

Valo odą, plaukus ar dantis

---

Kilmė

augalinis/sintetinis (Informacija gali išskirtinai atspindėti būseną pradiniame šios sudedamosios dalies įvedimo į atitinkamą INCI žodyną metu; dėl technologijų pažangos galėjo atsirasti naujų gamybos galimybių, pagrįstų skirtingos kilmės medžiagomis)

---

Pagrindinė informacija apie naudojimą kosmetikoje

Paviršinio aktyvumo medžiagos yra vadinamieji detergentai (plovimo medžiagos) ir kosmetikoje turi didelę reikšmę odos ir plaukų priežiūrai – valymui. Paviršinio aktyvumo medžiagos yra medžiagos, kurios pagal savo molekulinę struktūrą gali sumažinti skysčio paviršiaus įtempį. Gali būti, kad dvi iš tikrųjų nemaišomos medžiagos, tokios kaip aliejus ir vanduo, gali būti smulkiai sumaišytos. Dėl savo savybių paviršinio aktyvumo medžiagos yra plačiai naudojamos kosmetikoje: jos gali išvalyti, sudaryti putas ir veikti kaip emulsikliai bei maišyti medžiagas viena su kita. Pavyzdžiui, šampūnuose, dušo želėse ir muiluose paviršinio aktyvumo medžiagos naudojamos riebalų ir nešvarumų dalelėms nuplauti vandeniu nuo kūno. Paviršinio aktyvumo medžiagos taip pat naudojamos dantų pastoje. Čia jos skatina greitą ir visišką pastos ištirpimą ir pasiskirstymą burnoje valant dantis. Kosmetikos gaminiuose naudojamos paviršinio aktyvumo medžiagos daugiausia gaminamos sintetiniu būdu iš augalinių žaliavų. Paviršinio aktyvumo medžiagos dažnai naudojamos kartu, kad būtų kuo geriau patenkinti visi pageidaujami reikalavimai, pvz., nešvarumų pašalinimas ir putų susidarymas kartu su geru odos suderinamumu. Sumaniai derinant paviršinio aktyvumo medžiagas, atskirai vertinamas kaip nepalankaus suderinamumo su oda, bet pasižyminčias labai geromis nešvarumus tirpinančiomis savybėmis su labai švelnaus, odą tausojančiomis paviršinio aktyvumo medžiagomi, gaunamas produktas su geromis valymo savybėmis ir lygiai taip pat gerai suderinamas su oda. Emulsikliai dažnai naudojami kosmetikoje kaip pagalbinės medžiagos. Jie leidžia iš tikrųjų nemaišomų komponentų, tokių kaip aliejus ir vanduo, sudaryti pastoviai stabilią emulsiją. Tokiu būdu viename ir tame pačiame kosmetikos gaminyje gali būti naudojamos tiek vandenyje tiek riebaluose tirpios odos apsaugos ir veikliosios medžiagos. Tokios emulsiklių galimybės atsiranda dėl to, kad jų molekulės susideda iš lipofilinės ir hidrofilinės dalių. Tokiu būdu jie gali sumažinti paviršiaus įtempį, kuris iš tikrųjų egzistuoja tarp dviejų nesuderinamų medžiagų, tokių kaip riebalai ir vanduo. Emulsikliai dažnai naudojami kremams, losjonams ir odos valymo priemonėms. Tačiau šiuo metu emulsikliai yra ne tik pagalbinės medžiagos, kurios palaiko emulsijos stabilumą. Riebalų rūgščių esteriai cukraus, lecitino ar glicerolio monodistearato pagrindu padeda, pagerinti odos drėgmės balansą, todėl jie taip pat laikomi kosmetinėmis veikliosiomis medžiagomis.

---

Priklauso šioms cheminių medžiagų grupėms

---

Reglamentuojanti kosmetiką

Kosmetikos sudėtinės dalys yra reglamentuojamos. Atkreipkite dėmesį, kad kosmetikos sudedamosioms dalims už ES ribų gali būti taikomi kiti reglamentai