Sudedamoji dalis
TITANIUM DIOXIDE
Pavadinimas, aprašymas
Titano dioksidas
Šios sudedamosios dalies funkcija (-os) kosmetikos gaminiuose
DRUMSČIANTIS
Mažina skaidrumą ir permatomumą, drumstindamas gaminį
Kvepalų aliejų pagalbinė medžiaga
Kvepalų aliejų pagalbinė medžiaga
UV SPINDULIŲ ABSORBENTAS
Apsaugo kosmetikos gaminį nuo UV spindulių daromos žalos
UV SPINDULIŲ FILTRAS
Apsaugo odą ar plaukus nuo kenksmingų UV spindulių
Kilmė
mineralinis
Paplitimas kosmetikoje
Visų pirma kaip UV filtro pigmentas kremuose nuo saulės, taip pat įvairiose odos priežiūros priemonėse su UV apsauga, pvz., dieniniuose kremuose. Taip pat kaip baltas pigmentas daugelyje dekoratyvinės kosmetikos.
Paplitimas kituose gaminiuose
Titano dioksidas plačiai naudojamas kaip baltas pigmentas, pvz., dažuose, dangose ir plastikuose
Pagrindinė informacija apie naudojimą kosmetikoje
Titano dioksidas yra balta neorganinė (mineralinė) kieta medžiaga. Gamtoje titano dioksidas yra plačiai paplitęs mineralų rutilo ir ilmenito pavidalu. Titano dioksidas yra chemiškai ir termiškai labai stabilus (inertiškas) ir netirpus. Titano dioksidas kosmetikoje dažnai padengiamas kitomis medžiagomis (pvz., aliuminio ar silikono junginiais). Tai padeda pagerinti kosmetikos kompozicijų dispersiškumą (maišomumą), optimizuoti UV šviesos sugertį, taip pat sumažinti fotokatalizines savybes. Titano dioksidas yra mineralinis UV-BB filtras (plačiajuostis filtras), kuris apsaugo odą nuo UV-B ir UV-A spindulių ir gali sugerti UV spinduliuotę nuo 280 iki 400 nm. Šiuo atveju didžiausia koncentracija yra 25 %. Titano dioksidas pasidengia kaip apsauginė plėvelė ant viršutinio odos sluoksnio ir išsklaido bei sugeria saulės UV spinduliuotę. Tokiu būdu oda yra apsaugota nuo UV spinduliuotės ir žalingų jos pasekmių (saulės nudegimo, DNR pažeidimų, odos senėjimo ir kt.). Dėl derinio su kitomis filtravimo medžiagomis (tirpiais organiniais UV filtrais) galima gauti ypač gerą šviesos apsaugos efektą. UV filtrai sumažina nepageidaujamą UV spinduliuotės poveikį odai, todėl yra svarbi apsaugos nuo saulės sudedamoji dalis. Apsaugodami odą nuo pavojingos saulės spinduliuotės, jie prisideda prie ankstyvo šviesos sukelto odos senėjimo ir odos vėžio prevencijos. Šiuo atžvilgiu skiriami tirpūs organiniai UV filtrai ir mineralinių ir (arba) organinių pigmentų pagrindu pagaminti filtrai. Tirpieji organiniai UV filtrai UV spinduliuotę sugeria, paverčia šiluma ir sudaro nematomą apsauginį skydą viršutiniame odos sluoksnyje, o pigmentų pagrindu veikiantys UV filtrai atspindi, išsklaido ir sugeria saulės spinduliuotę jau ant odos paviršiaus. Kvėpikliai ar kvapiųjų medžiagų mišiniai kosmetikos srityje dažnai vadinami „kvepalais“ arba „kvepalų aliejais“ arba „kvapiaisiais aliejais“. Ant kosmetikos gaminių jie nurodomi INCI pavadinimu „PARFUM“. Tai neskiestos atskiros medžiagos arba jų mišiniai, gaunami iš natūralių žaliavų arba gali būti gaminami (pusiau) sintetiniu būdu. Jie yra pradinės medžiagos kvepalų, kvapiojo vandens, tualetinio vandens, odekolono ir kitų parfumerijos gaminių gamybai. Vidutinis kvapiųjų medžiagų kiekis kvepaluose siekia 15–30 %, kvapiajame vandenyje – 10–14 %, tualetiniame vandenyje – 6–9 %, odekolone – 3–5 %, taip pat odos kremuose, šampūnai, purškiamose plaukų priežiūros priemonėse ir dezodorantuose iki maždaug 0,2–1 % ir maždaug 1–3 pieštukiniuose dezodorantuose. Kvepalų aliejai apima eterinius aliejus, rezinoidus ir absoliutus. Šaltiniai, be kita ko, yra gėlės, lapai ir stiebai, vaisiai ir vaisių žievelės arba augalų šaknys; miškai, žolės ar žolelės, adatos, dervos ir balzamai. Be to, naudojami tik iš natūralių produktų išskirti junginiai, tokie kaip: aldehidai, ketonai, esteriai, alkoholiai ir kt. (geraniolis, citronelalis, citralis, eugenolis, mentolis), taip pat pusiau sintetiniai (citronellolis, geranilo acetatas, jononas) ir sintetiniai kvėpikliai (pvz., feniletilo alkoholis ir linalolas). Gyvūninės kilmės kvėpikliai, tokie kaip muskusas ir ambra, naudojami retai.
Informacija apie saugų naudojimą
Pagal ES kosmetikos reglamentą [Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009], kuris taikomas visai ES rinkai, UV filtrai apibrėžiami kaip medžiagos, kurios išskirtinai arba daugiausia skirtos apsaugoti odą nuo tam tikros UV spinduliuotės, sugerdamos, atspind arbaėdamos arba išsklaidydamos UV spindulius. Reglamento VI priede apibrėžiamos medžiagos, kurios gali būti naudojamos kosmetikos gaminiuose kaip UV filtrai. Šiame vadinamajame teigiamų UV filtrų sąraše nurodytos didžiausios šių medžiagų koncentracijos kosmetikos gaminiuose, o prireikus – papildomos naudojimo sąlygos. Prieš patvirtinant juos VI priede, UV filtrai yra selektyviai tiriami dėl jų toksikologinio saugumo ir atliekami išsamūs bandymai. Gamintojai išsamiais moksliniais tyrimais turi įrodyti saugą sveikatai. Be to, patvirtinti filtrai gali būti iš naujo įvertinti remiantis naujais moksliniais duomenimis ar esant pastebimų pakitimų rinkoje; tada sąrašas atitinkamai atnaujinamas.
Nuorodos į mokslinius vertinimus
SCCS (2013 m.) nuomonė dėl kosmetikos sudedamųjų dalių saugos
Ankstesnė SCCNFP nuomonė (2000 m.)
SCCS (2020 m.) nuomonė dėl kosmetikos ingrediento saugos įkvėpus
Kodėl apie tai kalbame?
Įtariama, kad titano dioksidas yra kancerogenas įkvėpus ir genotoksiškas prarijus. Faktai: Tyrimai parodė, kad titano dioksidas gali būti potencialus kancerogenas veikiant per kvėpavimo takus (įkvėpus) (2). Šis potencialas nėra būdingas tik jam, nes buvo nustatytas ir tokio paties dydžio mineralinėms dalelėms. Tačiau epidemiologiniai duomenys neparodė jokio ryšio tarp titano dioksido poveikio ir plaučių vėžio išsivystymo žmonėms (3). Veikimo mechanizmas būdingas plaučių sričiai. Štai kodėl titano dioksidas Europos lygiu buvo klasifikuojamas kaip galimas kancerogenas įkvėpus (2 kategorija). Todėl titano dioksidas miltelių pavidalu, kurio dalelės yra mažos, nenaudojamas kosmetikos gaminiuose, kuriuos galima įkvėpti, pvz., purškiklius (5). Manoma, kad titano dioksido naudojimas ant odos yra saugus, nes jo per odą absorbuojama mažai. Galiausiai, tyrimai parodė, kad per odą nėra kancerogeninio potencialo (4). Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia įsidėmėti: Manoma, kad titano dioksido naudojimas kosmetikos gaminiuose veikiant per odą ir dėl to nepatenkant į kvėpavimo takus ar per burną, esant leidžiamoms koncentracijoms, laikomas saugiu (1). Šaltiniai: (1) Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009; VI priedas (2) Rizikos vertinimo komiteto (RAC) nuomonė, 2017 m. https://echa.europa.eu/ document/10162/682fac9f-5b01-86d3-2f70-3d40277a53c2 (3) Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC), 2006 m. https://monographs.iarc.fr/ wp-content/uploads/2018/06/mono93.pdf (4) CLH ataskaita: Pasiūlymas dėl suderinto klasifikavimo ir ženklinimo, 2016 m. https://echa.europa.eu/ document/10162/594bf0e6-8789-4499-b9ba-59752f4eafab (5) Vartotojų saugos mokslinio komiteto nuomonė dėl TiO2: https://ec.europa.eu/health/system/files/2021-11/sccs_o_238.pdf
Daugiau informacijos
Taip pat žiūrėkite INCI pavadinimą TITANIUM DIOXIDE (NANO)
Priklauso šioms cheminių medžiagų grupėms
Kosmetikos reglamentavimas
Kosmetikos sudėtinės dalys yra reglamentuojamos. Atkreipkite dėmesį, kad kosmetikos sudedamosioms dalims už ES ribų gali būti taikomi kiti reglamentai