TRIETHANOLAMINE

Pavadinimas, aprašymas

Trietanolaminas (TEA); 2,2´,2´´-nitrilotrietanolis; tris(2-hidroksietil)aminas; Trolaminas

---

Šios sudedamosios dalies funkcija (-os) kosmetikos gaminiuose

AKTYVIOJI PAVIRŠIAUS MEDŽIAGA - EMULSIKLIS

Padeda susidaryti smulkiai dispersiškiems aliejaus ir vandens mišiniams (emulsijoms)

AKTYVIOJI PAVIRŠIAUS MEDŽIAGA - VALOMOJI

Paviršiaus aktyvioji medžiaga odai, plaukams ir (arba) dantims valyti

BUFERIS

Reguliuoja kosmetikos gaminių pH

KVAPIKLIS

Sustiprina gaminio kvapą ir (arba) kvėpina odą

Kvepalų aliejų pagalbinė medžiaga

Kvepalų aliejų pagalbinė medžiaga

---

Kilmė

sintetinis

---

Paplitimas kosmetikoje

Tepalai, kremai, losjonai, geliai

---

Paplitimas kituose gaminiuose

Medicininiai tepalai; dažų valikliai, ryškikliai, dažai, dangos, poliravimo priemonės, pesticidai, techniniai aušinimo tepalai

---

Pagrindinė informacija apie naudojimą kosmetikoje

Kvėpikliai ar kvapiųjų medžiagų mišiniai kosmetikos srityje dažnai vadinami „kvepalais“ arba „kvepalų aliejais“ arba „kvapiaisiais aliejais“. Ant kosmetikos gaminių jie nurodomi INCI pavadinimu „PARFUM“. Tai neskiestos atskiros medžiagos arba jų mišiniai, gaunami iš natūralių žaliavų arba gali būti gaminami (pusiau) sintetiniu būdu. Jie yra pradinės medžiagos kvepalų, kvapiojo vandens, tualetinio vandens, odekolono ir kitų parfumerijos gaminių gamybai. Vidutinis kvapiųjų medžiagų kiekis kvepaluose siekia 15–30 %, kvapiajame vandenyje – 10–14 %, tualetiniame vandenyje – 6–9 %, odekolone – 3–5 %, taip pat odos kremuose, šampūnai, purškiamose plaukų priežiūros priemonėse ir dezodorantuose iki maždaug 0,2–1 % ir maždaug 1–3 pieštukiniuose dezodorantuose. Kvepalų aliejai apima eterinius aliejus, rezinoidus ir absoliutus. Šaltiniai, be kita ko, yra gėlės, lapai ir stiebai, vaisiai ir vaisių žievelės arba augalų šaknys; miškai, žolės ar žolelės, adatos, dervos ir balzamai. Be to, naudojami tik iš natūralių produktų išskirti junginiai, tokie kaip: aldehidai, ketonai, esteriai, alkoholiai ir kt. (geraniolis, citronelalis, citralis, eugenolis, mentolis), taip pat pusiau sintetiniai (citronellolis, geranilo acetatas, jononas) ir sintetiniai kvėpikliai (pvz., feniletilo alkoholis ir linalolas). Gyvūninės kilmės kvėpikliai, tokie kaip muskusas ir ambra, naudojami retai. Paviršinio aktyvumo medžiagos yra vadinamieji detergentai (plovimo medžiagos) ir kosmetikoje turi didelę reikšmę odos ir plaukų priežiūrai – valymui. Paviršinio aktyvumo medžiagos yra medžiagos, kurios pagal savo molekulinę struktūrą gali sumažinti skysčio paviršiaus įtempį. Gali būti, kad dvi iš tikrųjų nemaišomos medžiagos, tokios kaip aliejus ir vanduo, gali būti smulkiai sumaišytos. Dėl savo savybių paviršinio aktyvumo medžiagos yra plačiai naudojamos kosmetikoje: jos gali išvalyti, sudaryti putas ir veikti kaip emulsikliai bei maišyti medžiagas viena su kita. Pavyzdžiui, šampūnuose, dušo želėse ir muiluose paviršinio aktyvumo medžiagos naudojamos riebalų ir nešvarumų dalelėms nuplauti vandeniu nuo kūno. Paviršinio aktyvumo medžiagos taip pat naudojamos dantų pastoje. Čia jos skatina greitą ir visišką pastos ištirpimą ir pasiskirstymą burnoje valant dantis. Kosmetikos gaminiuose naudojamos paviršinio aktyvumo medžiagos daugiausia gaminamos sintetiniu būdu iš augalinių žaliavų. Paviršinio aktyvumo medžiagos dažnai naudojamos kartu, kad būtų kuo geriau patenkinti visi pageidaujami reikalavimai, pvz., nešvarumų pašalinimas ir putų susidarymas kartu su geru odos suderinamumu. Sumaniai derinant paviršinio aktyvumo medžiagas, atskirai vertinamas kaip nepalankaus suderinamumo su oda, bet pasižyminčias labai geromis nešvarumus tirpinančiomis savybėmis su labai švelnaus, odą tausojančiomis paviršinio aktyvumo medžiagomi, gaunamas produktas su geromis valymo savybėmis ir lygiai taip pat gerai suderinamas su oda. Emulsikliai dažnai naudojami kosmetikoje kaip pagalbinės medžiagos. Jie leidžia iš tikrųjų nemaišomų komponentų, tokių kaip aliejus ir vanduo, sudaryti pastoviai stabilią emulsiją. Tokiu būdu viename ir tame pačiame kosmetikos gaminyje gali būti naudojamos tiek vandenyje tiek riebaluose tirpios odos apsaugos ir veikliosios medžiagos. Tokios emulsiklių galimybės atsiranda dėl to, kad jų molekulės susideda iš lipofilinės ir hidrofilinės dalių. Tokiu būdu jie gali sumažinti paviršiaus įtempį, kuris iš tikrųjų egzistuoja tarp dviejų nesuderinamų medžiagų, tokių kaip riebalai ir vanduo. Emulsikliai dažnai naudojami kremams, losjonams ir odos valymo priemonėms. Tačiau šiuo metu emulsikliai yra ne tik pagalbinės medžiagos, kurios palaiko emulsijos stabilumą. Riebalų rūgščių esteriai cukraus, lecitino ar glicerolio monodistearato pagrindu padeda, pagerinti odos drėgmės balansą, todėl jie taip pat laikomi kosmetinėmis veikliosiomis medžiagomis.

---

Informacija apie saugų naudojimą

Europos Komisijos Vartotojų saugos moksliniam komitetui (VSMK) įvertinus, ši medžiaga yraleistina naudoti ir (arba) jai taikomi apribojimai, įtraukiant į EB Kosmetikos reglamento III priedą. Apribojimai gali būti susiję, pavyzdžiui, su: grynumo kriterijais, didžiausia leidžiama koncentracija gaminyje arba naudojimu tik tam tikroms gaminių kategorijoms. Laikantis III priede galbūt nustatytų sąlygų, šios medžiagos naudojimas kosmetikos gaminiuose yra saugus.

---

Kodėl apie tai kalbame?

Europos kosmetikos gaminių reglamento III priede nustatytos didžiausios leidžiamos nitrozaminų koncentracijos mono- ir trialkilaminuose ir -alkanolaminuose bei riebalų rūgščių dialkilaminuose ir dialkanolamiduose. Atitinkami nitrozaminai gali susidaryti antriniams amino junginiams, esantiems tokiuose ingredientuose kaip priemaišos, reaguojant su nitrozinimo medžiagomis (su nitritais; nitrozinimo reakcija). Todėl po pagaminimo kosmetikos gaminyje gali susidaryti neišvengiami pėdsakai nitrozaminų, kurie yra laikomi potencialiais kancerogenais. Faktai: Egzistuoja pasaulinė strategija prieš nitrozaminų susidarymą, remiantis kosmetikos reglamentais ir profesionalių organizacijų rekomendacijomis (1 ir 2). Ši strategija apima žaliavas (kurių grynumas kontroliuojamas siekiant apriboti priemaišas), gamybos procesą, sandėliavimą ir gatavą gaminį. Taip pat labai svarbu pasirinkti mažai nitrozuojančius ingredientus (2). Siekiant užtikrinti šių priemonių veiksmingumą, nitrozaminų kiekis nustatinėjamas žaliavose ir gatavame gaminyje. Siekiant apriboti nitrozaminų susidarymą, į formulę taip pat galima pridėti ingredientų, kurie užkirs kelią šiai reakcijai. Kosmetikos formuluotė yra griežtas mokslas su daugybe apribojimų, kuriuos puikiai iliustruoja nitrozamino valdymo problema. Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia įsidėmėti: Nitrozaminų susidarymas yra labai gerai reglamentuota kosmetikos gaminių gamybos problema – nuo ​​žaliavų iki gatavų gaminių. Imamasi visų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta jų susidarymo. Šaltiniai: (1) Europos vartotojų saugos mokslinio komiteto (VSMK) nuomonė: SCCS/1458/11 – Nuomonė dėl nitrozaminų ir antrinių aminų kosmetikos gaminiuose: https://ec.europa.eu/health/scientific_committees/consumer_safety/docs/sccs_o_090.pdf (2) Europos kosmetikos asociacija COSMETICS EUROPE: Techninių rekomendacijų dokumentas dėl nitrozaminų kiekio sumažinimo ir nustatymo kosmetikoje, 2009 m.: https://cosmeticseurope.eu/download/TjBjaHR5ekxhQ0Vxbkc1eEtKU2NTdz09"

---

Daugiau informacijos

Norint išaiškinti įtarimą dėl kontaktinės alergijos, šią medžiagą dermatologas reguliariai gali tikrinti atliekant epikutaninį (odos lopo) tyrimą.

---

Priklauso šioms cheminių medžiagų grupėms

---

Kosmetikos reglamentavimas

Kosmetikos sudėtinės dalys yra reglamentuojamos. Atkreipkite dėmesį, kad kosmetikos sudedamosioms dalims už ES ribų gali būti taikomi kiti reglamentai