CITRIC ACID

Pavadinimas, aprašymas

Citrinos rūgštis; 2-hidroksi-1,2,3-propanotrikarboksirūgštis

---

Šios sudedamosios dalies funkcija (-os) kosmetikos gaminiuose

BUFERIS

Reguliuoja kosmetikos gaminių pH

CHELATINIS

Sujungia metalų jonus, kurie gali neigiamai paveikti kosmetikos stabilumą ir (arba) išvaizdą

Kvepalų aliejų pagalbinė medžiaga

Kvepalų aliejų pagalbinė medžiaga

---

Kilmė

augalinis, biotecnologinis

---

Paplitimas kosmetikoje

Emulsijos, pvz., odos priežiūros losjonai ar kremai

---

Paplitimas kituose gaminiuose

Maisto produktuose, maisto papilduose, kaip vandens minkštiklis/nukalkinimo priemonė ir alternatyvus kondicionierius

---

Pagrindinė informacija apie naudojimą kosmetikoje

Citrinų rūgštis pasižymi švelniu sutraukiančiu ir balinamuoju poveikiu. Ji taip pat naudojamas kaip rūgštinis komponentas kosmetikos gaminių pH reguliavimui, pvz., odos priežiūros losjonuose ar kremuose. Vaisių rūgštys (INCI: pvz., CITRIC RŪGŠTIS arba OKSOLO RŪGŠTIS) tampa vis populiaresnės kosmetikos gaminiuose ir naudojime. Dėl jų išnyksta odos pleiskanojimas ir šiurkščios vietos, oda tampa lygesnė, sumažėja smulkios linijos ir raukšlės. Didesnės koncentracijos vaisių rūgštys suriša ir ištirpina susikaupusias negyvas raginio sluoksnio odos ląsteles ir taip jas atskiria nuo odos.. Netiesiogiai skatinamas ir palaikomas natūralus naujų ląstelių formavimasis, gerinamas odos elastingumas. Esant riebiai odai vaisių rūgštys neleidžia susidaryti inkštirams ir odos nešvarumus.Tokiu būdu odos tekstūra visiškai išgryninama, oda atrodo skaistesnė ir gaivesnė.Vaisių rūgščių mažomis koncentracijomis dedama į kai kuriuos kremus. Jos, pavyzdžiui, gaunamos iš citrinų, vynuogių ar obuolių arba gaminamos sintetiniu būdu. Vaisių rūgščių naudojimas turi būti tiksliai pritaikytas prie odos tekstūros. Pavyzdžiui, jautriai odai gali pasireikšti dirginanti reakcija ir ne kiekviena oda toleruoja pernelyg dažną labai koncentruotų produktų naudojimą. Štai kodėl šiandien rinkoje esantys produktai yra ypač kruopščiai atrenkami pagal veikliųjų medžiagų koncentraciją ir (arba) pH vertės reguliavimą. Panaudojus didesnės koncentracijos vaisių rūgščių produktus, svarbi apsauga nuo saulės. Atitinkamą nuorodą rasite ant gaminių. Kvėpikliai ar kvapiųjų medžiagų mišiniai kosmetikos srityje dažnai vadinami „kvepalais“ arba „kvepalų aliejais“ arba „kvapiaisiais aliejais“. Ant kosmetikos gaminių jie nurodomi INCI pavadinimu „PARFUM“. Tai neskiestos atskiros medžiagos arba jų mišiniai, gaunami iš natūralių žaliavų arba gali būti gaminami (pusiau) sintetiniu būdu. Jie yra pradinės medžiagos kvepalų, kvapiojo vandens, tualetinio vandens, odekolono ir kitų parfumerijos gaminių gamybai. Vidutinis kvapiųjų medžiagų kiekis kvepaluose siekia 15–30 %, kvapiajame vandenyje – 10–14 %, tualetiniame vandenyje – 6–9 %, odekolone – 3–5 %, taip pat odos kremuose, šampūnai, purškiamose plaukų priežiūros priemonėse ir dezodorantuose iki maždaug 0,2–1 % ir maždaug 1–3 pieštukiniuose dezodorantuose. Kvepalų aliejai apima eterinius aliejus, rezinoidus ir absoliutus. Šaltiniai, be kita ko, yra gėlės, lapai ir stiebai, vaisiai ir vaisių žievelės arba augalų šaknys; miškai, žolės ar žolelės, adatos, dervos ir balzamai. Be to, naudojami tik iš natūralių produktų išskirti junginiai, tokie kaip: aldehidai, ketonai, esteriai, alkoholiai ir kt. (geraniolis, citronelalis, citralis, eugenolis, mentolis), taip pat pusiau sintetiniai (citronellolis, geranilo acetatas, jononas) ir sintetiniai kvėpikliai (pvz., feniletilo alkoholis ir linalolas). Gyvūninės kilmės kvėpikliai, tokie kaip muskusas ir ambra, naudojami retai.

---

Priklauso šioms cheminių medžiagų grupėms

---

Kosmetikos reglamentavimas

Kosmetikos sudėtinės dalys yra reglamentuojamos. Atkreipkite dėmesį, kad kosmetikos sudedamosioms dalims už ES ribų gali būti taikomi kiti reglamentai