Sudedamoji dalis
LAURETH-50
Informacija apie medžiagą
„Laureth-“ reiškia laurilo alkoholio PEG-(polietilenglikolio) eterį. Skaičius už „laureth-“ reiškia vidutinį molekulinių vienetų skaičių -CH2-CH2-O-.
Šios sudedamosios dalies funkcija (-os) kosmetikos gaminiuose
AKTYVIOJI PAVIRŠIAUS MEDŽIAGA - VALOMOJI
Paviršiaus aktyvioji medžiaga odai, plaukams ir (arba) dantims valyti
Kvepalų aliejų pagalbinė medžiaga
Kvepalų aliejų pagalbinė medžiaga
VALANTIS
Valo odą, plaukus ar dantis
Pagrindinė informacija apie naudojimą kosmetikoje
Polietilenglikoliai (INCI: PEG-...) yra etilenglikolio polikondensacijos produktai arba etileno oksido polimerizacijos produktai. Prie pavadinimo pridėtas skaičius rodo vidutinį etileno oksido vienetų skaičių medžiagoje. Didėjant polimerizacijos laipsniui, PEG darinių konsistencija tampa vis tvirtesnė. PEG, kurių vidutinė molinė masė iki 600 g/mol, yra skysti, iki 1000 g/mol – panašūs į vašką, o nuo 4000 g/mol – kietos, vaško pavidalo medžiagos. Maišant kietus ir skystus komponentus gaunami kreminės konsistencijos produktai, kurie naudojami kaip bevandenės ir vandeniu nuplaunamos bazės. Didėjant molinei masei, mažėja polietilenglikolių tirpumas vandenyje ir higroskopiškumas (drėgmės sugeriamumas). Kvėpikliai ar kvapiųjų medžiagų mišiniai kosmetikos srityje dažnai vadinami „kvepalais“ arba „kvepalų aliejais“ arba „kvapiaisiais aliejais“. Ant kosmetikos gaminių jie nurodomi INCI pavadinimu „PARFUM“. Tai neskiestos atskiros medžiagos arba jų mišiniai, gaunami iš natūralių žaliavų arba gali būti gaminami (pusiau) sintetiniu būdu. Jie yra pradinės medžiagos kvepalų, kvapiojo vandens, tualetinio vandens, odekolono ir kitų parfumerijos gaminių gamybai. Vidutinis kvapiųjų medžiagų kiekis kvepaluose siekia 15–30 %, kvapiajame vandenyje – 10–14 %, tualetiniame vandenyje – 6–9 %, odekolone – 3–5 %, taip pat odos kremuose, šampūnai, purškiamose plaukų priežiūros priemonėse ir dezodorantuose iki maždaug 0,2–1 % ir maždaug 1–3 pieštukiniuose dezodorantuose. Kvepalų aliejai apima eterinius aliejus, rezinoidus ir absoliutus. Šaltiniai, be kita ko, yra gėlės, lapai ir stiebai, vaisiai ir vaisių žievelės arba augalų šaknys; miškai, žolės ar žolelės, adatos, dervos ir balzamai. Be to, naudojami tik iš natūralių produktų išskirti junginiai, tokie kaip: aldehidai, ketonai, esteriai, alkoholiai ir kt. (geraniolis, citronelalis, citralis, eugenolis, mentolis), taip pat pusiau sintetiniai (citronellolis, geranilo acetatas, jononas) ir sintetiniai kvėpikliai (pvz., feniletilo alkoholis ir linalolas). Gyvūninės kilmės kvėpikliai, tokie kaip muskusas ir ambra, naudojami retai. Paviršinio aktyvumo medžiagos yra vadinamieji detergentai (plovimo medžiagos) ir kosmetikoje turi didelę reikšmę odos ir plaukų priežiūrai – valymui. Paviršinio aktyvumo medžiagos yra medžiagos, kurios pagal savo molekulinę struktūrą gali sumažinti skysčio paviršiaus įtempį. Gali būti, kad dvi iš tikrųjų nemaišomos medžiagos, tokios kaip aliejus ir vanduo, gali būti smulkiai sumaišytos. Dėl savo savybių paviršinio aktyvumo medžiagos yra plačiai naudojamos kosmetikoje: jos gali išvalyti, sudaryti putas ir veikti kaip emulsikliai bei maišyti medžiagas viena su kita. Pavyzdžiui, šampūnuose, dušo želėse ir muiluose paviršinio aktyvumo medžiagos naudojamos riebalų ir nešvarumų dalelėms nuplauti vandeniu nuo kūno. Paviršinio aktyvumo medžiagos taip pat naudojamos dantų pastoje. Čia jos skatina greitą ir visišką pastos ištirpimą ir pasiskirstymą burnoje valant dantis. Kosmetikos gaminiuose naudojamos paviršinio aktyvumo medžiagos daugiausia gaminamos sintetiniu būdu iš augalinių žaliavų. Paviršinio aktyvumo medžiagos dažnai naudojamos kartu, kad būtų kuo geriau patenkinti visi pageidaujami reikalavimai, pvz., nešvarumų pašalinimas ir putų susidarymas kartu su geru odos suderinamumu. Sumaniai derinant paviršinio aktyvumo medžiagas, atskirai vertinamas kaip nepalankaus suderinamumo su oda, bet pasižyminčias labai geromis nešvarumus tirpinančiomis savybėmis su labai švelnaus, odą tausojančiomis paviršinio aktyvumo medžiagomi, gaunamas produktas su geromis valymo savybėmis ir lygiai taip pat gerai suderinamas su oda.
Informacija apie saugų naudojimą
Claudia Fruijtier-Pölloth: Polietilenglikolių (PEG) ir jų darinių, naudojamų kosmetikos gaminiuose, saugos įvertinimas (Safety assessment on polyethylene glycols (PEGs) and their derivatives as used in cosmetic products). Žurnalas "Toksikologija" (2005), Nr. 214, P. 1-38. Leidėjas: Elsevier Ireland Ltd.
Priklauso šioms cheminių medžiagų grupėms
Kosmetikos reglamentavimas
Kosmetikos sudėtinės dalys yra reglamentuojamos. Atkreipkite dėmesį, kad kosmetikos sudedamosioms dalims už ES ribų gali būti taikomi kiti reglamentai