SODIUM LAURETH SULFATE

Pavadinimas, aprašymas

Natrio laureto sulfatas, natrio laurileterio sulfatas (SLES); Natrio dodecilpoli(oksietileno) sulfatas

---

Šios sudedamosios dalies funkcija (-os) kosmetikos gaminiuose

AKTYVIOJI PAVIRŠIAUS MEDŽIAGA - EMULSIKLIS

Padeda susidaryti smulkiai dispersiškiems aliejaus ir vandens mišiniams (emulsijoms)

AKTYVIOJI PAVIRŠIAUS MEDŽIAGA - VALOMOJI

Paviršiaus aktyvioji medžiaga odai, plaukams ir (arba) dantims valyti

PUTOJANTIS

Sudaro putas sulaikydamas orą (arba kitas dujas) skystyje

VALANTIS

Valo odą, plaukus ar dantis

---

Kilmė

sintetinis/augalinis

---

Paplitimas kosmetikoje

Putų vonios, šampūnai, burnos ir dantų priežiūros priemonės

---

Paplitimas kituose gaminiuose

Valymo produktai

---

Pagrindinė informacija apie naudojimą kosmetikoje

Natrio laurilo eterio sulfatas (natrio laureto sulfatas) yra anijoninė aktyvioji paviršiaus medžiaga (plovimo medžiaga) iš alkileterio sulfatų grupės. Kalbant chemiškai, anijoninės aktyviosios paviršiaus medžiagos turi neigiamą krūvį per sulfato, karboksilo arba fosfato grupę; tai lemia hidrofilinį (vandenyje tirpų) molekulės komponentą. Anijoninės aktyviosios paviršiaus medžiagos komerciniais pagrindais yra visų pirma druskos su natriu (INCI: natris), kaliu (INCI: kalis), magniu (INCI: magnis), monoetanolaminu (INCI: MEA) ir sudaro didžiausią sintetinių aktyviųjų paviršiaus medžiagų dalį. Alkilo eterio sulfatai pasižymi stipria valymo galia, puikiu putų susidarymu ir lengvu sutirštėjimu naudojant paprastąją druską. Paviršinio aktyvumo medžiagos yra vadinamieji detergentai (plovimo medžiagos) ir kosmetikoje turi didelę reikšmę odos ir plaukų priežiūrai – valymui. Paviršinio aktyvumo medžiagos yra medžiagos, kurios pagal savo molekulinę struktūrą gali sumažinti skysčio paviršiaus įtempį. Gali būti, kad dvi iš tikrųjų nemaišomos medžiagos, tokios kaip aliejus ir vanduo, gali būti smulkiai sumaišytos. Dėl savo savybių paviršinio aktyvumo medžiagos yra plačiai naudojamos kosmetikoje: jos gali išvalyti, sudaryti putas ir veikti kaip emulsikliai bei maišyti medžiagas viena su kita. Pavyzdžiui, šampūnuose, dušo želėse ir muiluose paviršinio aktyvumo medžiagos naudojamos riebalų ir nešvarumų dalelėms nuplauti vandeniu nuo kūno. Paviršinio aktyvumo medžiagos taip pat naudojamos dantų pastoje. Čia jos skatina greitą ir visišką pastos ištirpimą ir pasiskirstymą burnoje valant dantis. Kosmetikos gaminiuose naudojamos paviršinio aktyvumo medžiagos daugiausia gaminamos sintetiniu būdu iš augalinių žaliavų. Paviršinio aktyvumo medžiagos dažnai naudojamos kartu, kad būtų kuo geriau patenkinti visi pageidaujami reikalavimai, pvz., nešvarumų pašalinimas ir putų susidarymas kartu su geru odos suderinamumu. Sumaniai derinant paviršinio aktyvumo medžiagas, atskirai vertinamas kaip nepalankaus suderinamumo su oda, bet pasižyminčias labai geromis nešvarumus tirpinančiomis savybėmis su labai švelnaus, odą tausojančiomis paviršinio aktyvumo medžiagomi, gaunamas produktas su geromis valymo savybėmis ir lygiai taip pat gerai suderinamas su oda. Emulsikliai dažnai naudojami kosmetikoje kaip pagalbinės medžiagos. Jie leidžia iš tikrųjų nemaišomų komponentų, tokių kaip aliejus ir vanduo, sudaryti pastoviai stabilią emulsiją. Tokiu būdu viename ir tame pačiame kosmetikos gaminyje gali būti naudojamos tiek vandenyje tiek riebaluose tirpios odos apsaugos ir veikliosios medžiagos. Tokios emulsiklių galimybės atsiranda dėl to, kad jų molekulės susideda iš lipofilinės ir hidrofilinės dalių. Tokiu būdu jie gali sumažinti paviršiaus įtempį, kuris iš tikrųjų egzistuoja tarp dviejų nesuderinamų medžiagų, tokių kaip riebalai ir vanduo. Emulsikliai dažnai naudojami kremams, losjonams ir odos valymo priemonėms. Tačiau šiuo metu emulsikliai yra ne tik pagalbinės medžiagos, kurios palaiko emulsijos stabilumą. Riebalų rūgščių esteriai cukraus, lecitino ar glicerolio monodistearato pagrindu padeda, pagerinti odos drėgmės balansą, todėl jie taip pat laikomi kosmetinėmis veikliosiomis medžiagomis.

---

Kodėl apie tai kalbame?

Manoma, kad sulfatai yra dirginantys odą ir akis. Faktai: Sulfatus plačiai įvertino tarptautiniai ekspertų komitetai (Europa, JAV), kurie kiekvieną kartą patvirtino šių ingredientų saugą kosmetikos gaminių sudėtyje. Tokią išvadą padarė ir Europos vaistų agentūra dėl jų naudojimo vietinio poveikio vaistams (tepimui ant odos). Vertinant atskirai, sulfatai iš tiesų turi dirginimo potencialą. Į tai atsižvelgiama kuriant gaminio formulę. Taigi sulfatų koncentraciją galima sumažinti derinant juos tarpusavyje arba su kitomis paviršiaus aktyviomis medžiagomis, kurios veikia sinergiškai. Siekiant užtikrinti geresnį tolerancijos profilį, į receptūrą taip pat galima pridėti tam tikrų ingredientų. Kosmetikos gaminys yra sudėtingesnis nei jo ingredientų suma. Svarbus yra galutinio gaminio dirginimo potencialas, kuris įvertinamas tolerancijos testais (odos ir akių) prieš pateikiant gaminį rinkai. Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia įsidėmėti: Esant tokioms koncentracijoms, kurios paprastai naudojamos kosmetikos gaminiuose, sulfatai nedirgina odos ar akių. Jų naudojimas yra gerai kontroliuojamas, o gatavo gaminio tolerancija sistemingai patvirtinama atliekant bandymus. Nuplaunamus gaminius galima saugiai naudoti, laikantis ant gaminio užrašytų atsargumo priemonių.

---

Priklauso šioms cheminių medžiagų grupėms