Dantų pastos

Aprašymas

Svarbiausia burnos higienos priemonė yra reguliarus dantų valymas dantų šepetėliu, dantų siūlu ir tarpdančių šepetėliais. Anksčiau dantų pastos buvo skirtos padėti dantų šepetėliu pašalinti apnašas ir užmaskuoti burnos kvapą, o šiuolaikinės papildomai turi veikliųjų medžiagų, apsaugančių nuo ėduonies (dantų karieso). Jos mažina dantų akmenų susidarymą ir veiksmingai užkerta kelią dantenų ligoms atsirasti. Dantų pastose esančios abrazyvinės medžiagos (poliruojamosios medžiagos, abrazyvai) padeda dantų šepetėliu mechaniškai nuvalyti danties paviršių. Jos pašalina dantų apnašas ir poliruoja danties paviršių, kad būtų sunkiau vėl prilipti apnašoms. Naudojamos 15-60 % koncentracijos vandenyje netirpios neorganinės medžiagos, tokios kaip CALCIUM CARBONATE (kreida), natrio bikarbonatas ir silicio dioksido geliai (amorfinis silicio dioksidas). Vaikų dantų pastos yra mažiau abrazyvinės, kad apsaugotų minkštą dantų emalį. Siekiant užkirsti kelią ėduoniui ir remineralizuoti dantis, naudojami įvairūs fluoridai (pvz., natrio monofluorofosfatas, amino fluoridas ir alavo fluoridas). Jie taip pat veikia bakterijų medžiagų apykaitą ir slopina jų augimą. Remineralizaciją taip pat palaiko ir spartina CALCIUM GLYCEROPHOSPHATE, kalcio vandenilio fosfatas ir ksilitolis. Apnašos yra pagrindinė ėduonies ir gingivito (dantenų uždegimo) priežastis. Antibakterinės sudedamosios dalys, tokios kaip eteriniai aliejai ir cinko bei alavo druskos, mažina bakterijų skaičių burnos ertmėje ir taip gerokai sulėtina naujų apnašų susidarymą. Nuo jautrių dantų padeda ne tik įvairios kalio druskos, bet ir, pavyzdžiui, fluoridai, ARGININE ir natrio citratas. Paviršinio aktyvumo medžiagos, tokios kaip natrio laurilsulfatas, natrio laurilsarkonizatas ir BETAINE, naudojamos mažesnės nei 2 % koncentracijos. Jos skatina dantų pastos tirpimą ir pasiskirstymą burnos ertmėje ir padeda mechaniškai pašalinti apnašas, ypač tose vietose, kurias sunku pasiekti dantų šepetėliu. Be to, paviršinio aktyvumo medžiagos palengvina sunkiai vandenyje tirpstančių medžiagų integravimą ir sudaro putas, kurias dauguma vartotojų laiko maloniomis valant dantis. Tirštikliai užtikrina reikiamą dantų pastos struktūrą ir konsistenciją bei neleidžia atsiskirti kietosioms ir skystosioms sudedamosioms dalims. Dažniausiai naudojami mažesni nei 2 % jų kiekiai. Pavyzdžiui, naudojami alginatai, karboksimetilceliuliozė, hidroksietilceliuliozė ir XANTHAN. Drėkikliai apsaugo dantų pastą nuo išsausėjimo ir pagerina stabilumą šaltyje. Jų naudojama nuo 10 iki 45 %. Dažnai naudojami drėkikliai yra GLYCERIN, SORBITOL ir ksilitas. Aromatizatoriai bei eteriniai aliejai užtikrina malonų kvapą ir skonį. Aromatizatoriai naudojami maždaug 1 % koncentracijos. Dažnai naudojamos medžiagos yra pipirmėčių aliejus, mentolis ir kitos pagrindinės kvapiosios medžiagos, pavyzdžiui, anyžių aliejus, pankolių aliejus ir eukaliptų aliejus. Skonio užbaigimui naudojami prieskonių ir gėlių aliejai, pavyzdžiui, vanilės, cinamono, gvazdikėlių, rožių, pelargonijų aliejai ir vaisių natos. Kai kurie eteriniai aliejai stimuliuoja burnos gleivinę. Saldikliai, tokie kaip SACCHARINE, xylite, sorbitolis, acesulfamas ir SUCRALOSE, naudojami produktų skoniui pagerinti. Mažos koncentracijos (dažniausiai mažesnės nei 0,1 %) dažnai pakanka maloniam saldumui suteikti. Konservantai apsaugo produktus nuo bakterinio užteršimo naudojimo metu. Dažikliai suteikia produktui patrauklią spalvą. Kitos sudedamosios dalys ir apsauginės medžiagos dažniausiai būna vitaminai arba augalų ekstraktai (pipirmėtės, arnikos, ežiuolės, ramunėlių, hamamelio).